Ateinu į įmonę, kaip naujokė ir joje esu pasitinkama, jei ne kaip Dievas, tai kaip pusdievis tikrai. Pasitikimo dovanos, mentoriai, kavos draugai, didesnis vadovo dėmesys, mano atėjimo proga organizuojami susirinkimai. Be viso šio dar ir daug gražių, palaikančių ir tarsi aukštinančių mano žinias ir nuopelnas panegirikų. Kam nepatiktų?

Manau labiausiai tai nepatinka tiems, kurie įmonėje dirba daugiau kaip trejus metus ar kurie paskutinį kartą vadovo dėmesio nusipelnė padarę klaidą ar per atsitiktinumą Kalėdinio vakarėlio metu susitikus šokių aikštelėje.

Naujas darbuotojas, ypatingai šiais laikais, kai įmonės “kovoja” dėl darbuotojų, yra iškeliamas ant pjedės stalo, nors įmonėje dar nieko rezultatyvaus nenuveikė.

Tyrimai sako, kad darbuotojas kompanijoje jaučiasi senbuviu ir pilnai adaptavęsis, kai po jo atėjimo praėjo beveik metai. Ką tai pasako? Kad trys bandomieji mėnesiai ne iki galo atskleidžia ar aš čia tiksiu, ar sieksiu rezultatų kartu su komanda, bet visas įmonės naudas gaunu nuo pat pirmos atėjimo dienos.

Šioje vietoje aš turiu savo patirtį ir nuomonę, kad mes turime atskirti senbuvių ir naujokų įmonėje gaunamas naudas. Be viso šito mes ypatingai turime skirti dėmesio lojaliems ir įmonėje pasitikėjimą užsitarnavusiems asmenims.

Pasitikėjimas yra jausmas, kurio aš neįgiju per dieną ar dvi, tai bent 6-8 mėnesių periodas, kuriame aš savo bendravimu, darbais įrodau, kad esu vertas pasitikėjimo. Jei tokį pasitikėjimą žmogumi aš jau turiu, gal laikas skirti jam daugiau dėmesio?

Tai vis tik kaip palaikyti tuos seniau dirbančius ir lojalius darbuotojus įmonėje:

• Paskirkite juos naujokų mentoriais, mokytojais, kad galėtų dalintis žiniomis ir patirtimis. Dar geriau, jei visa šį procesą jiems ir patikėsite, kad jie ir būtų atsakingi už šias programas.
• Organizuokite, kad šie darbuotojai turėtų savo mokymų programas, įvedimo programas, o gal tiesiog popietę kur jie dalinasi savo patirtimis, istorijomis iš įmonės gyvenimo.
• Paklauskite jų nuomonės – kaip jie mato ir ko individualiai norėtų, kaip būtų pasidžiaugiama jų lojaliu buvimu įmonėje. Ar tai piniginė dovana, ar sveikatos draudimas ar tai, ką jis įvardija, kaip padėką už lojalumą. Patys galime sugalvoti, bet jei pritaikysime individualiai, bus kur kas vertingiau.
• Padėka. Padėka. Ir dar kartą padėka. Žinoma nuoširdi, apgalvota ir paliečianti aspektus už kuriuos jūs vertinate savo ilgametį darbuotoją. Tai darykite ne tik viešai, bet ir privačiai.
• Kurdami įmonėje naudų sistemas, jas orientuokite į darbuotojų lojalumą, kad atsirastų stimulas tapti lojaliu, o tas kuris lojalus, kad jaustųsi įvertintas.
• Skirkite dėmesio asmeniniams lojalių darbuotojų pasiekimams – ar tai krepšinis, tinklinis, ar šokių konkursas, o gal choras. Pastebėkite tai ir pagirkite, gal net ta proga tortą suvalgykite.
• Įmonės, kurios turi galimybę dirbti su uniformomis, labai puikus būdas pasidžiaugti ilgai dirbančiu darbuotoju yra skirtingos uniformos spalvos, ar ženkliukai gaunami už čia praleistus metus. Tai naudinga ir naujokui, nes jis žinos į ką kreiptis pagalbos, kieno rankose informacija.
• Mažai naudojamas yra ir Linkedin kudos – juo mes taip pat galime išreikšti džiaugsmą ir pasididžiavimą, kad darbuotojas yra mūsų komandos senbuvis.
• Na ir žinoma asmeninis vadovo dėmesys ne retkarčiais, o vis daugiau įtraukiant į sprendimo priėmimą, vis daugiau klausiant nuomonės ar ieškant patarimo.

Jei klaustumėt manęs, kodėl matau, tai kaip svarbią temą, atsakyčiau, kad vis daugiau girdžiu lojalių darbuotojų nepasitenkinimą, kuriuo jie išsako, kad yra pamiršti, neįvertinti ir gal kartais net nereikalingi. Visas dėmesys skiriamas naujokams, jų adaptacijai, įsitraukimui, rezultatams, o kur tų pačių naujokų pritraukimas su savo programomis, laiko ir pinigų kaštais.

Tikiu, kad mes savo lojalių darbuotojų nereikalingais nelaikome, nes, jei jau pasitikime ir esame kartu, vadinasi norime, kad jie jaustųsi svarbūs ir reikalingi. Tad puikus laikas įsitraukti į vieną iš savo šių metų KPI lojalių darbuotojų įgalinimą ir pasitenkinimo didinimą. To ir linkiu.