Ar būna dienų, kada atrodo, kad tik gaisrus gesini ir nebesupranti, kaip paskirstyti savo laiką, kad apglėbtum visas kėdes, kurias bandai šiuo metu užsėsti?

2014 m. rudenį, vykdant vieną projektą, kurio vadove buvau paskirta, supratau, kad nieko nebesuprantu, nes darau daug, o nieko nepadarau ir jausmas, kad aš tikrai nieko nespėju arba darau net ne tai, kas svarbiausia. Nebegebėjau laiku išvažiuoti iš darbo, nes per dieną atrodė, kad lakstau su gesintuvu gesindama savo ir komandos gaisrus, o vakare, kai visi uždaro ofiso duris, pagaliau galiu atsisėsti dirbti.

Apie tai kalbant net dabar jaučiu tą bejėgiškumo jausmą, kai net kūnas ima rodyti signalus, kad gal jau kažką reikėtų keisti. Mano rankas bėrė taip, lyg atrodė, jog pakeisiu visą odą. Pasirodo ne odą keisti reikėjo, o mąstymą ir laiko planavimą savo, kaip vadovo dienoje.

Didelis dėkingumas šiandien mane lydi, kad visada buvau apsupta žmonių, kurie norėjo man padėti ir ugdė mane visokeriopai. Taip mano gyvenime, vadovų pagalbos dėka, atsirado koučeris su kuriuo dirbau ne mažą laiko dalį ir turiu pasakyti, tai buvo svajonės gimimo pradžia, leidusi atsidurti ten, kur dabar esu ir ką veikiu. 

Sprendimą mano dienos betvarkėje radome jau pirmą susitikimo dieną. Ir net dabar praėjus jau beveik 10 metų, vos tik pajaučiu, kad šakės, laikas greitesnis už laikrodžius, o aš kažkur iš paskos, imu šį įrankį ir praktikuoju bent kelias dienas. Tada dariau savaitę, dabar man užtenka geros nuoširdžios dienos. 

DIENOS LAIKO NUOTRAUKA. Tai yra tas įrankis, kuris ypač su komandomis dirbti pradėjusiems žmonėms, gali leisti pamatyti, kur yra leidžiamas dienos laikas. Juk norime skirti laiko organizaciniams darbams, komandos augimui, pažinimui, funkcinėms užduotims, o laiko paroje ima neužtekti. Žinok, gali būti kitaip, o bus kitaip tada, kada pamatysi, o kam iš tikro skiri savo laiką ir ar tai iš tikro kuria vertę, ir ar už tai tau yra mokamas atlygis. Nieko sudėtinga, bet veikia, kaip šveicariškas laikrodis: 

1.    Imam švarų popieriaus lapą ir jame pasižymime, kuri šiandien diena.

2.    Lape žymėsime ne tai, ką suplanavome veikti, o tai, ką jau veikėme. Ką tai reiškia? Atlieki užduotį – parašei laišką, išgėrei kavos, pažiūrėjai pro langą, rūkei, kalbėjaisi su kolegomis, – viską užsirašai ir pažymi kiek laiko truko.

3.    Nėra ne esminių minučių. Šio įrankio tikslas ir yra, kad visos, absoliučiai visos dienos veiklos būtų aprašytos, kitaip jis praranda savo esmę.

4.    Dienos pabaigoje tu gali matyti, kur skyrei savo laiką ir pasižiūrėti, kokie projektai, veiklos užima tavo dieną. Tada pasimatome kam dienos eigoje buvo skirta per daug laiko ir ar tai nuveda link norimo tikslo. Ar po šios dienos aš priartėjau prie savo tikslo?

5.    Kai atsiranda galimybė stebėti, ką nuveiki per dieną, atsiranda matymas, kurie projektai yra mano prioritetas ir ko galiu atsisakyti, kam galiu skirti savo laiką. Žinoma, kuo puikiausiai pasimato ir tai, ko vengiu ir kam neskiriu savo laiko, nors tai ir labai svarbu. Na ir taip, geroji žinia, labai gražiai išryškėja tie didieji laiko vagys.

 Toks dienos stebėjimas mumyse įjungia tarsi kitą mūsų dalį, kuri mus ima prižiūrėti ir jau nuo pirmos stebėjimo dienos įsijungia atskaitomybės jausmas. Nieko atrodo daug nekeiti, bet kai parašai tą vieną ar kitą veiksmą, kurį atlikai, žiūrėk kitą kartą jau imi savęs klausti – koks to veiksmo tikslas ir, kur jis mane veda. 

Žinau, kad dabar net mobilios programėlės turi galimybę padėti su dienos veiklų pildymu, ten gaunama jau sukramtyta laiko nuotrauką su aiškiais duomenimis, kur padėjome savo laiką. 

Aš kol kas esu popieriaus žmogus, tad tai darau popieriuje tada, kada matau, jog kyla noras sakyti nieko nespėju. Ir nespėti yra normalu, svarbiau yra sustoti ir dėl to kažką padaryti.