Nauji metai prasidėjo, vadinasi senieji baigėsi. O kartu su tuo daug apžvalgų, pagirų, nesėkmių prikrito socialiniuose tinkluose.
Netikiu garsia savo metų apžvalga, nes visų mūsų pasiekimai ir norai yra individualūs. Skiriasi mūsų minčių sferos – jų dydžiai individualūs. Kuo džiaugiuosi aš, nesidžiaugsi tu ir atvirkščiai, todėl nematau reikalo tuo dalintis ir garsiai rėkauti. Bet, kad verta tai pasidaryti tyliai net neabejoju, nes tada pamatai, koks turtingas, įdomus ir vertingas yra kiekvienos dienos išpildymas.
Vis tik vienu dalyku iš praėjusių metų noriu pasidalinti. Tai leidimu sau priimti profesinę PAUZĘ ir nesigėdyti to nei diskusijoje su kolegomis, draugais, savo Linkedin paskyroje, ar juo labiau CV.
Nauji metai prasidėjo, vadinasi senieji baigėsi. O kartu su tuo daug apžvalgų, pagirų, nesėkmių prikrito socialiniuose tinkluose.
Netikiu garsia savo metų apžvalga, nes visų mūsų pasiekimai ir norai yra individualūs. Skiriasi mūsų minčių sferos – jų dydžiai individualūs. Kuo džiaugiuosi aš, nesidžiaugsi tu ir atvirkščiai, todėl nematau reikalo tuo dalintis ir garsiai rėkauti. Bet, kad verta tai pasidaryti tyliai net neabejoju, nes tada pamatai, koks turtingas, įdomus ir vertingas yra kiekvienos dienos išpildymas.
Vis tik vienu dalyku iš praėjusių metų noriu pasidalinti. Tai leidimu sau priimti profesinę PAUZĘ ir nesigėdyti to nei diskusijoje su kolegomis, draugais, savo Linkedin paskyroje, ar juo labiau CV.
Aš nuo rugsėjo pabaigos esu PAUZĖJE. Nedirbu. Ilsiuosi. Skaitau. Sveikatinu vaiką. Rūpinuosi namais. Gaminu. Einu į masažus ir atlieku grožio procedūras. Dar savanoriauju. Esu žmona, mama, dukra, draugė, sesuo ir pan.
Ir nesijaučia dėl to blogai. Normalu yra turėti tarpą per savo 40 m. darbinę karjerą kuomet nedirbi. Būtent tokioje esu dabar.
🤱Gimė vaikas – nedirbau. Tuo metu kūriau, ugdžiau, bet nedirbau.
🫂Kai buvo laikas grįžti į darbą po 2 metų vaiko auginimo – aš metus savanoriavau – nedirbau. Nenorėjau eiti bet kur, nesiunčiau 100 cv, žinojau, ko noriu ir ko siekiu. Turėjau norą startuoti naujoje pozicijoje įgyvendinau jį.
🧳Šiais metais priėmiau sprendimą išeiti iš darbo. Išėjau į niekur. Daug žmonių sakė drąsu. O man atrodo verta! Ir neklydau. Tuo laiku dirbti ir būti mama nebūčiau spėjusi, nes gyvenimas nemažai staigmenų pametėjo.
Trys mėnesiai pauzės be darbo baigėsi. Buvo juose ir atostogų, ir knygų, mokymų, pokalbių ar net sunkių akimirkų, bet žinojimas KAM įveikė bet kokį KAIP. Jei kada dar tokia bus, priimsiu kaip vertingą dovaną!
Na, o jei ir tu jauti, kad atėjo laikas darbinei pauzei, išdrįsk, nes kartais jaučiame, kad mums no norisi, net nežinodami kodėl, o priežastys ir rezultatai nustebina. Tai neatima iš tavęs profesionalumo, bet sustiprina, nes tu kryptingas ir drąsius sprendimus priimantis žmogus. Aš tuo tikiu, nes tai praėjau ir patyriau savo kailiu 🙂 Aš į tai žiūriu kaip į normą, to linkiu ir visiems mane skaitantiems, kai pas jus ateina žmogus iš profesinės pauzės. Tai dovana ne tik tam, kuris joje buvo, bet ir įmonei, į kurią žmogus ateina. Jis paaugęs, ramus, išieškojęs ir žinantis kodėl renkasi
